Apie sąrašą

Viešuosiuose pirkimuose daug metų egzistavo tik nepatikimų tiekėjų sąrašas. Nesąžininga, kad analogo nebuvo nepatikimoms institucijoms. Todėl privataus verslo iniciatyva sukurtas sąrašas, kuriame tiekėjai gali rašyti savo nusiskundimus perkančiosiomis organizacijomis.

Kodėl sąrašas reikalingas?

Įstaigų savivalė
Tiekėjams nusibodo, kad įstaigos nuolat grasina įtraukimu į juodąjį sąrašą, pačios sau atsakomybės neprisiimdamos bei žinodamos, kad už savo bendradarbiavimą atsakyti nereikės. Pavyzdžiui, vienas dažniausių nesklandumų viešuosiuose pirkimuose – vėlavimas. Tačiau retai dėl to kaltas tik tiekėjas. Sėkmę smarkiai lemia tai, ar greitai įstaiga suformuoja reikalavimus, ar greitai ir aiškiai komunikuoja, ar detaliai apsirašė techninę specifikaciją ir ar sutinka nuo jos nukrypti paaiškėjus, kad reikalavimas nelogiškas, ar yra paskyrusi kompetentingus projekto koordinatorius bei daug kitų kintamųjų.

Nepatikimų tiekėjų sąrašo neproporcingumas
Nėra proporcinga, kad dėl vienos nepavykusios sutarties (net jei tiekėjas 9 iš 10 sutarčių įvykdo sėkmingai) verslui 3 metus nebeleidžiama gauti valstybinių užsakymų, yra priverčiamas mažinti arba visai nutraukti veiklą, atleisti darbuotojus, nebeprisidėti prie ekonomikos.

Juk net už tyčinius, chuliganiškus, grėsmę sveikatai ir gyvybei keliančius KET pažeidimus teisė vairuoti atimama 1 metams. Tuo tarpu čia kalba eina apie viso labo nesusiklosčiusius verslo santykius.

Valstybė teigia, kad egzistuoja „apsivalymo“ procedūros, tačiau jos garantijų nesuteikia ir verslas jomis kliautis planuodamas ateitį negali. Be to, papuolus į juodąjį sąrašą daugiau nei vieną kartą, šansų nebelieka praktiškai jokių.

Galų gale, net STT yra pastebėjusi, kad į sąrašą dažniausiai papuola tik smulkios įmonės. Stambiosios, nors ir atlieka tūkstančius sutarčių per metus, klaidos jose „niekada nepadaro“. Tikimybių teorija sako, kad sąrašas turėtų būti užtvindytas stambiosiomis įmonėmis.